susipažinkime

Apie mane

psichologė / psichoterapeutė

Laima Matulionienė

Kiekvienas žmogus turi pakankamai vidinių resursų keistis ir tobulėti, tačiau svarbu suprasti, kad galime pakeisti tik save, o ne kitus.
laima matulionienė
Psichodinaminė psichoterapeutė

IŠSILAVINIMAS:

VU psichologijos bakalauro studijos,
VPU psichologijos magistro studijos, Psichodinaminės psichoterapijos podiplomines studijos VU medicinos fakultete, psichoterapeuto kvalifikacija.  

Konsultuoju privačioje praktikoje Vilniuje, Žygio g. 92.

Dirbu su suaugusiais lietuvių ir anglų k.

Narystė: Lietuvos psichoanalizės draugija.

Profesionalumas

Psichodinaminės psichoterapijos psichoterapeuto kvalifikacija - 6 m. podiplominės studijos VU Medicinos fakultete, ilgametė praktika.

Patirtis

Psichodinaminės / psichoanalitinės psichoterapijos ilgametė patirtis.

Tobulėjimas

Nuolatinis žinių gilinimas ir įgūdžių tobulinimas, įvairios psichoterapijos kryptys.

Kuo remiuosi savo darbe

Pirmiausiai – tai psichodinamine / psichoanalitine psichoterapija, psichodinaminiu asmenybės matymu, psichoanalize. Taip pat svarbūs geštalto, humanistinės psichoterapijos, transakcinės analizės principai, kognityvinės psichoterapijos praktinės pagalbos metodai.

Psichodinaminė / psichoanalitinė psichoterapija

Psichodinaminė psichoterapija remiasi psichoanalitine asmenybės samprata, vienas svarbiausių (tačiau toli gražu ne vienintelis) šios terapijos tikslų yra atskleisti pasąmonėje slypinčius vidinius konfliktus, troškimus ir norus, kurie gali turėti įtakos žmogaus elgesiui ir emocinei gerovei.

apie mane

Saugus terapinis santykis

Terapijos metu siekiama sukurti saugų, pasitikėjimu grįstą terapinį santykį, nes pats ryšys tarp paciento ir psichoterapeuto kartais yra gal būt netgi svarbesnis gydomasis veiksnys nei intervencijos ar gydymo technikos.

Ko siekiame psichodinaminės psichoterapijos metu

Bendrieji siekiamų tikslų principai būtų tokie - žmogus gali lengviau toleruoti prieštaringumus, mažiau vertina pasaulį ir save juoda-balta kategorijomis, geba labiau atsižvelgti į kitą, į jo jausmus, atsiranda realistiškesnis savęs vaizdas, sumažėja baimė dėl savo ribotumų, jautrumų, įgyjamas sveikas savivertės jausmas, savo jėgos, gyvenimo kūrimo jausmas, savarankiškumas, autonomija, gebėjimas toleruoti vienatvę, žmogus geriau priima nerimą, lengviau ištveria nemalonius intensyvius jausmus, gyvenimo sunkumus, nuo jų nepalūžta, sumažėja priklausomybės nuo alkoholio ar kitų medžiagų, sumažėja simptomai, dėl kurių kreipėsi gydymo, kančia, asmuo geba susivokti savyje, įvardinti jausmus ar vidines būsenas, analizuoja savo elgesį, jo pasekmes, stebi save, įsisąmonina, analizuoja, keičiasi, gyja.

I am not what happened to me, I am what I choose to become.
carl gustav jung
Psichiatras, psichologas, analitinės psichologijos kūrėjas