Depresija – klastingas psichikos sutrikimas

Depresija – ją diagnozuoti nėra paprasta. Kartais būna gana sudėtinga atskirti, ar tai tiesiog laikinai prislėgta nuotaika, ar tokią žmogaus būseną jau galima būtų pavadinti depresija. Tad kas yra šis nuotaikos sutrikimas, pasvarstykime.

Požymiai

Depresijos požymiai gali būti tokie: nuolatinis liūdesio ar beviltiškumo jausmas, sumažėjęs energijos lygis ir nuovargio jausmas, nerimas, irzlumas, gali pasireikšti pykčio protrūkiai, būdingas sumažėjęs susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą, sutrikęs miegas, padidėjęs kaltės jausmas, svorio pokyčiai, apetito pokyčiai, sunkumai koncentruotis, sutelkti dėmesį, mokytis, sunkumai priimti sprendimus, kūno simptomai, tokie kaip galvos skausmai, virškinimo problemos, prakaitavimas, sumažėjęs lytinis potraukis, gali būti mintys apie savižudybę, būdinga socialinė izoliacija, ateitis atrodo niūri, būdingas bejėgiškumo jausmas, sumažėjusi savigarba.

Depresija gali būti lengva, vidutinė ar sunki, gali būti patiriama pirmą kartą, arba kartotis, būti sezonine. Depresija gali pasireikšti dėl tam tikrų gyvenimiškų aplinkybių, arba gali pasireikšti dėl vidinių priežasčių. Pavyzdžiui, depresija gali būti į save nukreiptas pyktis. Kaip tai gali atsitikti, paklaustumėte. Atsitinka, ypač jeigu žmogui nelengva priimti savo agresyvius jausmus, jeigu jis linkęs nusileisti, nuolaidžiauti aplinkiniams, paminti savo poreikius, pastatyti save paskutiniu eilėje. Metai iš metų besikaupiantis uždarytas pyktis gali pavirsti depresine būsena.

Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10), depresija apibūdinama kaip nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga ilgalaikė liūdna, prislėgta nuotaika, energijos stoka ir susidomėjimo praradimas kasdienėmis veiklomis. Depresijai taip pat būdingas sumažėjęs gebėjimas jausti malonumą (anhedonija), nuolatinis nuovargis ir sumažėjęs produktyvumas. TLK-10 išskiria keletą depresijos sunkumo lygių, tokių kaip lengva, vidutinio sunkumo ir sunki depresija, kurie nustatomi pagal simptomų skaičių ir intensyvumą.

Pažvelkime, ką apie depresiją sako TLK (Tarptautinė ligų klasifikacija)

Simptomai, apibūdinantys depresiją TLK-10, apima:

Liūdna nuotaika, trunkanti bent dvi savaites.
Susidomėjimo ar malonumo praradimas daugumoje veiklų.
Energijos trūkumas, nuovargis.
Koncentracijos sutrikimai.
Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas).
Sumažėjęs apetitas arba svorio pokyčiai.
Mažėjantis savęs vertinimas ar kaltės jausmas.
Mintys apie savižudybę ar mirtį.

DSM-5 (Diagnostinis ir statistinis psichikos sutrikimų vadovas)

Depresijos simptomai pagal DSM-5:

Nuolatinė prislėgta nuotaika beveik visą dieną, kiekvieną dieną.
Žymus susidomėjimo ar malonumo praradimas beveik visose veiklose.
Svorio pokyčiai (be intencijų sulieknėti ar priaugti) arba apetito praradimas ar padidėjimas.
Nemiga arba per didelis mieguistumas beveik kasdien.
Psichomotorinis sujaudinimas arba sulėtėjimas (pastebimas kitiems).
Nuolatinis nuovargis arba energijos stoka.
Beviltiškumo arba menkavertiškumo jausmas arba pernelyg didelis ir nepagrįstas kaltės jausmas.
Sumažėjęs gebėjimas susikaupti arba apsispręsti.
Mintys apie mirtį, savižudybę arba bandymas nusižudyti.

Kiti kriterijai:

Kasdienės veiklos sutrikdymas: Simptomai trukdo žmogui funkcionuoti kasdienėje veikloje, tokioje kaip darbas, mokymasis ar socialiniai ryšiai.
Simptomai nėra sukelti kitų medicininių būklių (pvz., hipotiroidizmo) arba psichoaktyviųjų medžiagų (narkotikų ar vaistų) poveikio.
Gedulas: Anksčiau depresija negalėjo būti diagnozuojama, jei simptomai atsirado po netekties, tačiau DSM-5 įgalina diagnozę, jei simptomai yra per daug intensyvūs arba ilgai trunkantys, net po netekties.

Depresija: rūšys

Pagal DSM-5 depresija taip pat gali būti skirstoma pagal papildomas charakteristikas, būtent:

Sezoninė depresija: sutrikimas pasireiškia tam tikrais metų laikais, dažniausiai žiemą.
Depresija su melancholijos požymiais: būdinga ryškus malonumo praradimas, rytais stipresni simptomai, ankstyvas prabudimas.
Depresija su netipiniais požymiais: būdinga teigiama reakcija į malonius įvykius, padidėjęs apetitas, per didelis mieguistumas, galūnių sunkumas.
Depresija su psichozės požymiais: sergantysis gali patirti haliucinacijas ar kliedesius.

DSM-5 depresiją apibrėžia kaip daugialypį ir sudėtingą sutrikimą, kuris gali pasireikšti įvairiomis formomis, todėl svarbu atsižvelgti į simptomų intensyvumą, trukmę ir poveikį kasdieniam gyvenimui.

PDM-2 (Psichodinaminis diagnostinis vadovas)

Pagal PDM-2 (Psichodinaminį diagnostinį vadovą), depresija yra nagrinėjama ne tik atsižvelgiant į simptomus, bet ir į giluminius psichodinaminius mechanizmus, kurie lemia šio sutrikimo atsiradimą. PDM-2 pabrėžia individualų psichikos funkcionavimą ir asmenybės struktūrą, kuri gali prisidėti prie depresijos vystymosi, analizuodamas ne tik paviršinius simptomus, bet ir pasąmoninius konfliktus bei gynybos mechanizmus.

PDM-2: Psichodinaminis požiūris

PDM-2 depresiją apibūdina kaip nuotaikos sutrikimą, kurio pagrindas yra pasąmonės konfliktai, susiję su:

Praradimo patirtimi: depresija gali atsirasti kaip reakcija į tikrą ar simbolinį praradimą (santykio, meilės, statuso praradimas), kuris pasąmonėje sukelia gilų sielvartą, nusivylimą ar kaltę.
Savigarbos problemos: pacientai, linkę į depresiją, dažnai turi vidinių konfliktų dėl savigarbos ir savivertės. Jie gali patirti stiprų savikritikos, menkavertiškumo jausmą, kuris kyla iš nesąmoningo poreikio būti priimtam ir mylimam.
Ambivalentiškumas ir prieštaringi jausmai: depresija dažnai siejama su neišspręstais jausmais apie pyktį ir meilę. Pacientai gali pasąmoningai kovoti su kaltės jausmu dėl pykčio, nukreipto į svarbius gyvenimo žmones, o tai gali sustiprinti depresines būsenas.

Depresijos struktūriniai lygiai pagal PDM-2:

PDM-2 depresiją skirsto pagal asmenybės organizacijos struktūrą, o tai leidžia geriau suprasti depresijos pasireiškimo intensyvumą ir pobūdį:

Neurotinio lygio depresija:
- Šiuo atveju depresijos simptomai yra lengviau suprantami ir pacientas išlaiko gebėjimą introspektuoti. Žmonės su neurotinio lygio depresija dažnai patiria kaltę, pernelyg kritikuoja save ir yra linkę susitelkti į prarastas galimybes ar santykius. Jų realybės suvokimas išlieka stiprus, o jų konfliktai dažnai susiję su asmeninio praradimo ar nesėkmių patirtimi.
Ribinio lygio depresija:
- Ribinės asmenybės organizacijos pacientai dažnai patiria stipresnius ir labiau chaotiškus emocinius sukrėtimus. Jie gali jausti gilų tuštumos ir bejėgiškumo jausmą, dažnai būna linkę į impulsyvumą arba savęs žalojimą. Šio tipo depresijai būdingas ambivalentiškumas – stipri meilė ir neapykanta reikšmingiems žmonėms ar patiems sau.
Psichotinio lygio depresija:
- Šio tipo depresija yra pati sunkiausia, nes pacientai dažnai praranda realybės suvokimą ir gali patirti psichozės epizodus. Depresijos simptomai susiję su gilia baime prarasti kontrolę arba visišku atitrūkimu nuo realybės. Šio tipo depresiją dažnai lydi intensyvūs kaltės, savęs nuvertinimo ir nereikalingumo jausmai, taip pat galimos intensyvios mintys apie savižudybę.

Depresijos gynybos mechanizmai pagal PDM-2:

PDM-2 pabrėžia, kad depresijai būdingi tam tikri gynybos mechanizmai, kurie gali pasireikšti nesąmoningame lygmenyje. Tai gali būti:

Introjekcija: Pacientai linkę įsisavinti kitų kritiką ar negatyvias emocijas ir nukreipti jas į save.
Izoliacija: Asmenys gali atsiriboti nuo savo emocijų, bandydami sumažinti psichologinį skausmą.
Atsakomybės pervertinimas: Depresuoti asmenys gali prisiimti nepagrįstą kaltę už kitų žmonių jausmus ar veiksmus, nuvertindami savo vertę.

Gydymo tikslai pagal PDM-2:

Psichodinaminėje depresijos terapijoje pagrindiniai tikslai yra padėti pacientui atpažinti pasąmoninius konfliktus ir juos perdirbti. Terapijos metu dirbama su savigarbos atkūrimu, paslėptų pykčio ir praradimo jausmų iškėlimu bei jų supratimu. Svarbu, kad pacientas išmoktų toleruoti ambivalentiškus jausmus ir atpažintų nesąmoningus gynybos mechanizmus, kurie prisideda prie depresijos vystymosi.

Apibendrinant, PDM-2 depresiją mato kaip gilų asmenybės funkcionavimo sutrikimą, kurį lemia pasąmoniniai konfliktai, gynybos mechanizmai ir vidiniai emociniai procesai. Psichodinaminė terapija padeda suprasti ne tik depresijos simptomus, bet ir gilumines priežastis, kurios gali slypėti už šio sutrikimo

Pabaigai

Bet kokiu atveju, jeigu patiriate pirmiau nurodytus sunkumus, nebūtinai visus, užtenka ir kelių, ir jaučiate, kad pasportuoti ar pabendrauti su draugais neužtenka, kad šie simptomai išnyktų, kreipkitės į specialistus. Depresija dažnai būna neįsisąmonintų jausmų, vidinių konfliktų, asmenybės viduje glūdinčių prieštaravimų pasekmė. Nelikite vieni, ypač jeigu kyla mintys apie savižudybę. Kreipkitės nedelsdami.