Psichoterapija kaina …hmm.
Neretai mąstome apie tai, googliname, svarstome. Dažnai susiduriame su dilema – reikia pagalbos, tačiau ar galiu sau tai leisti, kiek kainuos, kiek turėsiu investuoti laiko, pinigų? Pasvarstykime, kokia psichoterapijos kaina būtų priimtina, ką psichoterapijoje reiškia kaina apskritai ir kas ją įtakoja. Šį kartą finansine prasme.
Kai žmogus svarsto apie psichoterapiją, jis dažnai užduoda sau klausimą: „Psichoterapija kaina …. kokia kaina man būtų priimtina?“ Tai nėra tik paprastas skaičiavimas, kiek pinigų galiu išleisti. Žmogus dažnai mąsto, ar psichoterapija verta finansinės investicijos, lygina galimą naudą su kitomis gyvenimo sritimis, į kurias galėtų investuoti pinigus – galbūt į sveikatą, artimus žmones, laisvalaikį ar net materialius dalykus. Žmogus taip pat gali klausti savęs, kiek jis pasiruošęs mokėti už geresnę emocinę sveikatą, geresnius santykius ar gilesnį savęs supratimą.
Priimtina kaina dažnai priklauso nuo to, kiek asmuo tikisi gauti iš terapijos. Jei tikimasi greito problemos sprendimo, ilgalaikės psichoterapijos kaina gali atrodyti per didelė, tačiau jei suvokiama, kad tai ilgalaikis procesas, siekianti giluminių pokyčių, žmogus gali labiau vertinti šią investiciją. Be to, kyla klausimai, ar rezultatai bus matomi ir kaip greitai. Galiausiai, žmogus gali svarstyti ir apie tai, kiek verta jo emocinė gerovė ir kiek jis norėtų skirti tam resursų, siekiant geresnio gyvenimo kokybės, kitaip tariant – kiek esu vertas, kiek man pačiam sau negaila? Psichoterapija kaina … kas padėta ant svarstyklių?
Žinoma, priimtina psichoterapijos kaina priklauso nuo pajamų, finansinės situacijos. Tikrai gali būti, kad yra tam tikras limitas sumos, kurią žmogus gali skirti psichoterapijai. Tačiau neverta pamiršti, kad psichoterapija keičia ne tik žmogaus vidinę būseną ir savijautą, bet ir realų kasdienį jo gyvenimą, santykius, siekius, motyvaciją, tad išvestinė psichoterapijos nauda neretai būna padidėjusi žmogaus energija, profesinė sėmė, drąsa keisti darbus, siekti daugiau, o tuo pačiu ir didinti savo pajamas.
Pagalvokime, kodėl apskritai psichoterapija yra mokama paslauga. Kodėl negalėtų psichoterapijos paslaugų teikti savanoriai ar labdaros pagrindais dirbantys žmonės, kodėl specialistai sako, kad nemokama psichoterapija nėra geras pasirinkimas?
Psichoterapija yra mokama paslauga dėl kelių svarbių priežasčių, kurios susijusios ne tik su psichoterapeuto darbu, bet ir su kliento atsakomybe ir įsipareigojimu terapiniam procesui. Pirmiausia, psichoterapeutai yra kvalifikuoti specialistai, kurie skiria daug metų mokslams, praktikai ir nuolatinei profesinei kvalifikacijai palaikyti. Kaip ir bet kuri kita profesija, jų paslaugos vertos tinkamo atlygio už jų žinias, laiką ir įgūdžius. Psichoterapija reikalauja didelio emocinio ir intelektualinio įsitraukimo, nuolatinio savęs tobulinimo, todėl tai negali būti tik savanorystė, tai profesija.
Be to, mokėjimas už psichoterapiją sukuria įsipareigojimo jausmą tiek klientui, tiek terapeutui. Finansinė investicija į psichoterapiją skatina klientą rimtai žiūrėti į procesą, reguliariai lankytis sesijose ir sąmoningai įsitraukti į darbą su savimi. Jei paslauga būtų nemokama, žmogus gali ją vertinti ne taip atsakingai, o procesas gali neturėti tokio poveikio. Specialistai teigia, kad nemokama psichoterapija dažnai neskatina tokio pat įsipareigojimo ir motyvacijos, o psichoterapeutas, teikdamas nemokamas paslaugas, gali būti emociškai ir fiziškai išsekęs, nepasirūpinęs savimi. Todėl mokama psichoterapija užtikrina abipusę pagarbą, įsipareigojimą ir geresnius ilgalaikius rezultatus.
Taigi, psichoterapija kaina … Kaip dabar atsakytumėte į šį klausimą?
Sakoma, kad psichoterapija žmogui turi skaudėti, būti skausminga finansiškai (ne per daug, neviršijant finansinių galimybių), emociškai, skiriamo laiko prasme. Tik tuomet psichoterapijos procesas įgyja savo vertę, yra branginamas, apie jį galvojama, analizuojama, stengiamasi dėti pastangas, laukiama rezultatų, laukiama sėkmingos pabaigos.
Psichoterapijos procese žmogus gauna psichoterapijos paslaugą, tai laikas, skirtas jam, abu psichoterapijos dalyviai skiria visus savo resursus būtent to konkretaus žmogaus poreikiams. Tuomet ką gauna psichoterapeutas, kad santykis išliktų lygiavertis, kad nei vienas santykio dalyvis nesijaustų nuvertintas, arba atvirkščiai visagalis, skolingas arba skolinantis? Psichoterapeutas gauna atlygį pinigais, ir tai reiškia lygiaverčius mainus, niekas niekam nelieka skolingas, įsipareigojęs, nesusipatoginęs. Tai labai svarbus aspektas. Kad nekiltų papildomų įtampų, pasąmoninių procesų, nelygiavertiškumo jausmo, abu psichoterapinio proceso dalyviai turi gauti savo atlygį. Nes jeigu psichoterapija nemokama, ką tada gauna psichoterapeutas? Galios jausmą? Jausmą, kad valdo kito žmogaus gyvenimą? Tai būtų labai kenksminga.
Pinigai psichoterapijoje reiškia ribas, saugumo jausmą, susaugusių žmonių, profesinio pobūdžio santykį, nėra vietos žaidimams, dviprasmybėms, tai labai aiškus profesinis santykis. Kitas dalykas – apmokėjimo procesas, vėlavimai, užmiršimai, kiekvienas su apmokėjimu susijęs niuansas psichoterapijoje yra svarbus ir patyręs psichoterapeutas būtinai į tai atkreipia dėmesį.
Kaip žmogus moka už psichoterapiją kalba apie žmogų, labai daug kalba. Kyla daugybė temų, apie kurias galima dirbti psichoterapijoje, pavyzdžiui pykčio jausmas dėl per didelės kainos, noras gauti nuolaidų, noras, kad mane mylėtų labiau nei kitus, iš kitos pusės psichoterapeuto impulsas sumažinti kainą, tokiu atveju gal būt tai kalba apie žmogaus vidinės jėgos sumažėjusį jausmą, aukos poziciją, negebėjimą pasirūpinti savimi, regresą, nesavarankiškumą, ne terapijoje, o apskritai gyvenime. Viskas, kas vyksta psichoterapijoje, yra atspindys, kas vyksta žmogaus gyvenime apskritai. Matote, daugybė temų, pasąmoninių procesų, kurie gali būti įsisąmoninti ir perdirbti skatinant į psichoterapiją ateinančio žmogaus viduje pozityvius pasikeitumus, pasitikėjimo savimi jausmą, vidinės jėgos jausmą, autonomiją.
Psichoterapeutas yra profesija, darbas, tai yra įgūdžiai, meistriškumas, žinios, kaip ir kiekvienoje profesijoje, tai nėra draugystė su pacientu, geras laiko praleidimas ar žaidimas. Tad kaip ir kiekviena profesija, šie įgūdžiai turi savo kainą. Tad jeigu psichoterapeutas vertina savo profesionalumą atitinkama kaina, galbūt tai šį tą parodo – apie jo išsilavinimą, žinias. Nebijokime pasvarstyti apie psichoterapijos kainą įvairiais aspektais.
Taigi, klausimas: psichoterapija kaina… gal būt kyla kitokių minčių…