Psichodinaminės psichoterapijos proceso pradžioje išsikeliami konkretūs psichoterapijos tikslai.
Psichoterapijos tikslai. Kategorijos.
Psichoterapijos tikslus galima suskirstyti į kelias pagrindines kategorijas. Pažvelkime į jas:
- Savęs supratimo ir priėmimo tikslai
Realistiškesnis savęs vaizdas: psichoterapijos metu žmogus pradeda matyti save ne per kraštutinumus, bet realistiškai, priima savo stiprybes ir silpnybes. Tai padeda ugdyti objektyvesnį savęs suvokimą.
Žmogus mažiau bijo savo ribotumų ir jautrumų: išmoksta priimti savo ribotumus kaip natūralią dalį, o ne kaip trūkumus. Šis priėmimas sumažina vidinę įtampą ir baimę būti netobulu.
Sveikas savivertės jausmas: psichoterapija padeda žmogui ugdyti sveiką savivertę, kuri nėra pagrįsta kitų nuomonėmis ar išoriniais faktoriais, bet kyla iš vidinės asmeninės vertės suvokimo. - Santykių ir emocinio brandumo tikslai
Gebėjimas labiau atsižvelgti į kitą žmogų ir jo jausmus: terapijos metu asmuo mokosi empatijos, gebėjimo suprasti ir atsižvelgti į kitų jausmus. Tai pagerina tarpusavio santykius ir sumažina konfliktus.
Gebėjimas toleruoti prieštaringumus: asmuo išmoksta toleruoti vidinius ir išorinius prieštaringumus, nebematydamas pasaulio juoda-balta kategorijomis. Tai padeda geriau suprasti, kad gyvenime gali būti daug sudėtingų situacijų ir emocijų.
Gebėjimas toleruoti vienatvę: terapija ugdo gebėjimą būti vienam, nes žmogui nebėra reikalingas kitas asmuo tam, kad jaustųsi gyvas ar vertingas. Šis savarankiškumas didina emocinį stabilumą. - Emocinio reguliavimo ir atsparumo psichoterapijos tikslai
Geresnė nerimo tolerancija: terapijos metu žmogus mokosi efektyviau valdyti nerimą, jį suprasti ir nebeignoruoti jo ar slopinti. Tai leidžia lengviau ištverti stresines situacijas.
Gebėjimas ištverti nemalonius intensyvius jausmus: terapija padeda asmeniui nepalūžti susidūrus su intensyviais jausmais, tokiomis emocijomis kaip pyktis, liūdesys ar nusivylimas. Asmuo išmoksta su šiais jausmais gyventi ir juos sveikai išreikšti.
Atsparumas gyvenimo sunkumams: terapijoje asmuo ugdo psichologinį atsparumą, gebėjimą susidurti su sunkumais ir nesugriūti. Tai padeda lengviau išgyventi gyvenimo krizes ir sumažinti stresą. - Savarankiškumo ir asmeninio augimo psichoterapijos tikslai
Savarankiškumas ir autonomija: psichoterapija ugdo žmogaus gebėjimą būti nepriklausomu ir savarankišku, gebančiu priimti sprendimus savo nuožiūra. Tai padeda stiprinti pasitikėjimą savimi.
Savo jėgos ir gyvenimo kūrimo jausmas: asmuo per psichoterapiją stiprina jausmą, kad jis pats valdo savo gyvenimą ir turi galią kurti savo realybę. Šis jausmas didina atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus. - Simptomų mažinimo ir priklausomybių kontrolės psichoterapijos tikslai
Sumažėja priklausomybė nuo alkoholio ar kitų medžiagų: terapija padeda spręsti priklausomybių problemas, ugdant sveikesnius būdus įveikti stresą ir emocinius sunkumus. Tai leidžia atsisakyti destruktyvių įpročių.
Sumažėja simptomai, dėl kurių kreiptasi: terapijos metu pagrindinis dėmesys skiriamas simptomams, dėl kurių asmuo ieško pagalbos, mažinimui. Tai gali būti nerimas, depresija ar kitos emocinės būklės, kurios laikui bėgant sumažėja. - Sąmoningumo ir savistabos ugdymo psichoterapijos tikslai
Gebėjimas susivokti savyje, įvardinti jausmus ar vidines būsenas: psichoterapija ugdo gebėjimą geriau suprasti savo jausmus ir būsenas. Asmuo mokosi aiškiai atpažinti ir įvardinti tai, ką jaučia, kas padeda geriau valdyti emocijas.
Gebėjimas analizuoti savo elgesį ir pasekmes: terapijos metu asmuo mokosi analizuoti savo elgesį ir suprasti, kaip jis veikia jo aplinką bei santykius. Tai padeda atsakingiau priimti sprendimus.
Gebėjimas stebėti save ir reflektuoti: refleksijos ir savistabos įgūdžiai leidžia žmogui nuolat mokytis iš savo patirčių ir giliau suvokti savo vidinį pasaulį bei jo sąveiką su išoriniu pasauliu.
Baigiamajame psichoterapijos etape sumažėja jausmas, kad būtinas terapeutas tam, kad jausčiausi gerai. Taigi psichoterapijos tikslai gali būti apibendrinti kaip savarankiškas brandus žmogus, gebantis dirbti, ilsėtis ir mylėti, kurti savo gyvenimą, patenkinti savo poreikius, priimti sprendimus, būti laimingu, rasti gyvenimo prasmę.
Kaipgi praktiškai paprastais žodžiais formuluojami psichodinaminės psichoterapijos tikslai?
Štai keletas minčių:
Geriau save suprasti ir pajausti.
Labiau sugyventi su savo jausmais.
Pažvelgti į save giliau, susidraugauti su savimi.
Tapti geresniu partneriu.
Padirbėti su savimi, pradėti keisti tai, ką galiu pakeisti.
Vėl jausti gyvenimo džiaugsmą.
Tapti sau atlaidesniu, švelnesniu.
Pradėti daugiau naudoti savo protą, o ne tik jausmus.
Bręsti kaip žmogus.
Prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, už tai, koks esu.
Ir galimų psichoterapijos tikslų yra labai labai daug, kiekvienas žmogus, pasiryžęs asmeninei giluminei psichoterapijai, įvardija savo asminius psichoterapijos tikslus, kurie yra labai individualūs ir suformuluojami paties žmogaus, žinoma padedant psichoterapeutui.
